Buvusios parodos



Edvinas Batulis | „Mintis įgaunant formą“

Sunku būtų pasakyti kaip formuojama mintis.
Daugelis reikšmių bei formų jungiasi ir maišosi tarpusavy.
Kaip tušo lašas sidabriniam mėnesienos vandeny, mintis įgauna formą, atpažįstamą išties tiktais vienam žiūrovui.
Šiais akvarelės bei tušo darbais aš mėginu išreikšti sunkiai įvardijamas mintis, kurios, kaip pabudus sapnas – arti prie pat, beveik.


Rūta Levulienė | „Ten ir atgal“

2021 m. Rugsėjo 6 dieną Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros virtualioje galerijoje „PA“ buvo atidaryta Rūtos Levulienės tapybos darbų paroda “Ten ir atgal”. Iki studijų Vilniaus dailės akademijoje R. Levulienė lankė tapytojo pedagogo Antano Obcarsko tapybos studiją, aktyviai dalyvavo studijos dalyvių tapybos darbų parodose, rengė personalines parodas. Po kelerių metų pertraukos tapytoja pristato naują, kitokią savo stilistika bei tematika parodą, kurioje ryškėja akademinės mokyklos įtaka. Ankstesnio periodo tapytojos darbai išsiskyrė abstrakčia ir laisva tiek formos, tiek koloristikos prasme maniera, tuo tarpu naujojoje parodoje dominuoja portreto žanras. Rūtos Levulienės portretai įtaigūs, portretuojamasis žmogus yra pateikiamas charakteringame kontekste, kurio detalės išryškina jo asmenybę. Portretuose autorė nevengia ir žaidybinių improvizacijų, laisvų potėpių, sugretinimo, koliažinės stilistikos.  Tokie yra darbai „Atostogos“, „Autoportretas“. Subtilia maniera išsiskiria parodoje eksponuojamas darbas „Vizijos“. Čia dominuoja abstraktusis peizažas, spalvinė niuansacija, bet šiame fone atsiranda ir improvizuota vienišo žmogaus figūra, išlaikoma gamtos ir žmogaus vienovė. Savo naujausius kūriniu tapytoja sieja su kelionėmis, išgyvenimais ir prisiminimais: „Kadangi  fiziškai keliauti buvome apriboti, judėjimo, kelionių tema tapo daugeliui aktuali ir jautri. Kelionės sąvoka gali būti interpretuojama labai plačiai. Tiesiogine šio žodžio reikšme keliauti galima pėsčiomis, važiuoti, skristi ar kilti/leistis liftu. Savo naujais darbais į kelionę kviečiu pažvelgti kitu – netiesioginiu rakursu. Darbuose norėjau perteikti kelionę laike, sugrįžimą į praeitį ir galbūt nukeliauti į ateitį. Vieni darbai buvo tapyti iš natūros,  kiti remiantis fotografija, prisiminimais, vaizduote. Žiūrėdami nuotraukas mes keliaujame savo prisiminimuose, jausmuose, išgyvenimuose ir svajonėse. Kai kuriuos savo paveikslus kūriau  remdamasi man asmeniškai brangiomis fotografijomis. Tapydama šiuos kūrinius per jų stilistiką,  koloritą siekiau perteikti jausmą, kuris patiriamas žiūrint nuotraukas – užfiksuotus praeities momentus. Mintimis ir jausmais nukeliaujame į tą akimirką ir, regis, jaučiame tuos pačius jausmus ir net tuo metu jaustus kvapus, emocijas.”  Šia paroda tapytoja kviečia į prisiminimų kelionę, kuri galbūt kiekvienam sukels vis kitas emocijas, nukels į jų pačių praeities kelionę.

Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė      


Shenfeng Li | „Miestas kaip atminties archyvas“ | “City as a memory archive”

Every city is like a kind of unique archive of history and memory. There are many memory details in the city, possibly including old doors and windows, mottled paint caused by transition use, meaningful street graffiti, and a variety of architectural details that carry people’s memories. Many contemporary art creations focus on memory and the inner state of people today. We find that many works are presented in a way similar to a life diary, that is, a memory of life. This is just a selective memory of what happened to you or related things, and the subtle influence of what you have seen, what you have learned over the years, and what you don’t know. The creation of some artists is a kind of life diary, different from written records. Many contemporary artists reconstruct the memory of fragments through the screening memory of individual experiences. People at each stage live in different environments and have different experiences. Even in the same environment, there is a very different perception.

In my work, I hope to record this memory in a painting way. In a painting process my experience and memory mixes with the memory of others. This memory is like a life diary that can be captured through some details in the city. Feel and capture the history of the city and life in these details. These works include architectural details of Beijing and the old town of Kaunas. Through the details of architecture in different regions, we can intuitively feel regional differences and cultural differences, and thus feel different histories. In my paintings, I attempted to convey the relationship between artistic discourse, personal memory, and the city. Explore the old city in your memory.

Kūrybinių dirbtuvių paroda

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto Tapybos katedroje 2021 m. gruodžio 1-10 d. II kurso tapybos programos studentams vyko kūrybinės dirbtuvės (nuotoliniu būdu), kurias vedė tapytoja, kuratorė, galeristė Stacie McCormick iš Londono (Jungtinė Karalystė).

Įvairių sričių menininkė Stacie McCormick gimė Los Andžele ir gyvena Londone. Kuria paveikslus, daugiausia ant drobės ir popieriaus, abstrakčius ir gestiškus darbus. Naudodama tušą, akrilą ir aliejų, jos paveikslai dažnai vadinami hipnotizuojančiais, meditaciniais, stipriai raminančiais, kaligrafiškais ir gražiais. Stacie kasdien repetuoja gestus, ruošdamasi didesniems paveikslams. Spontaniškumo regimybė yra griežtai išstudijuota, tai daugiau nei 30 metų darbo rezultatas – jos gesto „treniravimas”.

Londono City & Guilds meno mokykloje ji įgijo vaizduojamojo meno magistro laipsnį ir vadovauja ne pelno siekiančiai meno iniciatyvai „Workshop Foundation”, pradėtai 2009 m. JAV, o nuo 2015 m. įsikūrusiai Londone. Stacie yra nepaprastai atsidavusi kolegoms menininkams, yra rėmusi daugiau kaip 120 menininkų ir kuratorių, suteikdama jiems erdvę ir laiką per rezidencijų ir parodų programas.

 VDA Kauno fakulteto virtualioje galerijoje PA eksponuojama paroda pristato II tapybos kurso studentų kūrybinio projekto drabus, kuriuos atrinko Stacie McCormick, vesdama kūrybines dirbtuves. Šioje parodoje pristatomi ir tapytojos Stacie McCormick darbai.

PARODOS DALYVIAI:

Benjaminas Ančeris, Pijus Firsunin, Deimantė Petkevičiūtė, Giedrė Mačiulaitytė, Evelina Andrikaitytė, Klaidas Paškevičius, Matilda Kalvaitytė


On 1-10 December, students of the 2nd year painting programme of the Vilnius Academy of Arts (VAA), Kaunas faculty, Department of Painting, took part in a workshop (remotely) led by painter, curator, gallerist Stacie McCormick from London (United Kingdom).

Stacie McCormick is a multidisciplinary artist born in Los Angeles and based in London. She creates paintings, mainly on canvas and paper, abstract and gestural works. Using ink, acrylic and oil, her paintings are often described as hypnotic, meditative, powerfully calming, calligraphic and beautiful. Stacie rehearses her gestures daily in preparation for her larger paintings. The appearance of spontaneity is rigorously studied, the result of more than 30 years of work “training” her gesture.

She holds an MA in Fine Art from the City & Guilds School of Art, London, and runs Workshop Foundation, a non-profit art initiative launched in 2009 in the US and based in London since 2015. Stacie is incredibly dedicated to her fellow artists and has supported over 120 artists and curators, providing them with space and time through residencies and exhibitions.

 The exhibition at the Virtual Gallery PA of the Kaunas Faculty of the VAA presents the drafts of a creative project by the students of the 2nd year of the Painting course, which were selected by Stacie McCormick during the workshop. This exhibition also features the work of painter Stacie McCormick.

EXHIBITING ARTISTS:

Benjaminas Ančeris, Pijus Firsunin, Deimantė Petkevičiūtė, Giedrė Mačiulaitytė, Evelina Andrikaitytė, Klaidas Paškevičius, Matilda Kalvaitytė

Saulė Šaltytė | „Virpėjimas”

Baigiamasis darbas „Virpėjimas“ yra apie žmogaus metafizinį gyvenimo suvokimą, intuiciją, pajautimą apie gyvybės, gamtos paslaptingumą. Kūryboje nagrinėju šį magiškumo pajautimą kasdienybėje, mano suvokimu, virpesius. Šį metafiziškumą matau gamtos reiškiniuose, tokiuose kaip vėjyje, vandenyje, augime, mirtyje, cikluose, kitime, judesyje, gyvų būtybių simbiozėje, santykiuose. Žmogus, augalas, gyvūnas, akmuo, žemė turi tam tikrą švytėjimą, vibraciją. Tai tarsi bendravimas tarpusavyje be žodžių, be minčių, nusistatymų, nuomonių, patikimų ar nepatikimų, be kritikos, pagyrimų. Kūrybos darbais tyrinėju kiekvienos būtybės unikalius virpėjimus. Kūriniai yra tarsi vibracijos, kurias sukuria spalva, forma, medžiaga, judesys, garsas. Nors jie kyla iš mano vidinių būsenų, nesiekiu išreikšti savęs, veikiau žiūrovas per kūrinius gilinasi į save patį, kuria ir nagrinėja. Mano kūryba yra apie tai, kas mus šioje žemėje jungia, apie nuolatinį kitimą, susiliejimus ir atsiskyrimą. Darbai kilo iš supratimo, jog mes visi esame stipriai susiję vieni su kitais, kiekvienas veiksmas, mintis, organizmas yra svarbūs ir įtakingi pasauliui. Jaučiu pagarbą ir meilę laukinei gamtai, kaip ir daugybė žmonių, esu susirūpinusi neigiamu žmogaus veiklos poveikiu žemei, klimato kaita. Tikuosi, jog kūrinių ciklas „Virpėjimas“, nagrinėdamas metafiziškus, bet kartu ir kasdieniškus, kiekvienam prieinamus dalykus, žiūrovui primins apie svarbų laukinės gamtos ir žmogaus ryšį, harmoningą būvimą kartu ir pusiausvyros atradimą tarp žmogaus ir laukinės gamtos poreikių. Šie darbai yra priminimas šiuolaikiniam žmogui apie magiškumą, trancendentiškumą kiekviename organizme, gyvybės virpėjimą, apie milžinišką, glaudų tinklą, jungiantį visas gyvas būtybes.

Daina Maslauskaitė | „Aš – Mes – Pasaulis”

Projekto aiškinamasis raštas

Medeinė Revuckaitė | „Tikriausiai”

Parodos pavadinimas „Tikriausiai“ siejasi su santykiu tarp tiesos ir melo bei realybės ir fikcijos. Tai ieškojimas to, kas tikra ir noras niekada to nesurasti. Kuriu galimą vaizdą, vaizdo kombinaciją arba galimybę. Galima sakyti klausiu “Ar skrydis į Mėnulį įvyko iš mano kiemo?” arba kuriu mano įsivaizduojamą ir dar nepatirtą realybės versiją. Galimi atsakymai: tikriausiai/ tikrų tikriausiai/ tikriausiai ne.

Samanta Augutė | „Kasdienybės tikrovė”

VDA Kauno fakulteto tapybos magistrantė Samanta Augutė apie šią parodą: baigiamųjų magistrantūros darbų cikle sukurtos kompozicijos siejasi su kasdienių įvykių verpetu ir jame aplankančiais minčių srautais. Potėpius, karpinius ir kitus kompozicinius elementus dėlioju pagal vidinius intuityvius ritmus, būsenas ir žmogiškus išgyvenimus. Bandydama „žongliruoti“ tapybos ir buities detalėmis, kuriu žaidimą, kurį žaidžiu savo darbuose. Kasdienybės tema yra itin gausiai plėtojama šiuolaikiniame meniniame kontekste, todėl pagrindinis iššūkis – atrasti autentišką individualią raišką, kuri atskleistų asmeninį santykį su kasdieniu gyvenimu.

Kristina Čivilytė | „Bičių korys ir biocentrizmas“

VDA Kauno fakulteto tapybos magistrantės Kristinos Čivilytės parodoje “Bičių korys ir biocentrizmas” keliamos mintys apie gamtą, jos įvairovę, sistemas, ryšius, gamtos poveikį žmogaus jausenai ir jo vaizduotei. Vaizduojama tobulos mikrovisuomenės – bičių sistemos aplinka. Iš dalelių sukuriamas korio vaizdas, kuriame yra visas gyvenimas. Kartais vaizduojamas korys, kuriame ropoja bitės. Atskleidžiama galimybė išgyventi sistemoje, nuolatinis judėjimas, ciklai, ritmai. Vienos sistemos įtakoja kitas, yra susijusios, kuria ir yra kuriančios, sąveikaujančios. Pavyzdžiui, bičių bendruomenė gyvena pagal sistemišką, griežtą struktūrą, turi aiškų funkcijų pasidalinimą. Bičių šeima priklausoma ir nuo kitų sistemų – medžių, augalų, oro švaros ir t.t., jautriai reaguoja į pokyčius ir gali lengvai išnykti, pažeidus būtinąsias ekosistemas. Jeigu išnyktų bitės, medžių ir žmonijos išgyvenimui kiltų grėsmė. Įvairios ekosistemos, medžių sąveikos, grybų tinklai, simbiotiniai tinklai, įvairių gamtos formų bendradarbiavimas, – visa tai rodo, kad įvairios rūšys, organizmai susiję tarpusavyje, yra didesnio biotinio tinklo dalis. Nėra griežtų ribų tarp gyvūnų ir augalų, gyvosios ir negyvosios gamtos. Tai, kad mes esame sistemos dalis, ir kad mūsų aplinka taip pat sudaryta iš dalelių, įkvepia kurti paveikslus ir objektus. Taip pat gvildenamos globalinės problemos dėl gamtos išsekimo, kuris lemia poreikį pereiti prie biocentrinio požiūrio į aplinką ir pasaulį. Ar vartotojiškoje visuomenėje, esant tokio masto aplinkos užterštumui, Žemės kaip planetos naikinimui ir eikvojimui, nevertėtų grįžti prie gamtinio, biocentrinio požiūrio į pasaulį? Kur žmogus suvokiamas kaip gamtos dalis, o ne valdovas. Koks gamtos ir žmogaus, visuomenės, civilizacijos santykis?

Kristina Čivilytė tyrinėja biocentrinį požiūrį, gamtos, medžių temą. Nuo 2013 dalyvauja parodinėje veikloje, kūrybą pristato grupinėse ir personalinėse parodose. 2018 m. lapkritį Kristina Čivilytė dalyvavo tarptautiniame menininkų simpoziume Pilanyje, Indijoje, 2019 m. kovą – jungtinėje parodoje Atėnuose, Graikijoje.

Click here for English version

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedros dėstytojų ir studentų paroda „Tekstilė ir mes“

Šią parodą pristatė Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedra. Didžioji parodos intriga yra tai, kad ekspoziciją sudaro duetai – rodomi dėstytojų, tituluotų Lietuvos menininkių kūriniai ir jų studenčių baigiamieji darbai. Paroda pasakoja apie tai, kuo gyvena, kaip bendradarbiauja kelių skirtingų kartų menininkės, siejamos vienos mokyklos tradicijų ir visoms bendros meno kūrimo idėjos.
Parodoje eksponuojama šiuolaikinė tekstilė – tai meno objektai, sukurti naudojant tradicines ir naujas tekstilės technologijas, įgavę įvairias formas. Parodoje atsiskleidžia dėstytojo ir studento, Meistro ir mokinio bendradarbiavimo aspektai. Meno studijos – sudėtingas procesas, jame mažai taisyklių, bet daug apmąstymų, intuityvių ieškojimų ir asmeninių studento, būsimojo menininko, pasirinkimų. Dėstytojo uždavinys labai sudėtingas: ne tiek reikalauti, kiek įsijausti, komentuoti, ir, svarbiausia, rodyti pavyzdį sava kūryba.

Pirmuosiuose bakalauro studijų kursuose Tekstilės meno ir medijos programos studentės įsisavina tradicinius audimo, dažymo, siuvinėjimo būdus. Aukštesniuose kursuose keliamas uždavinys taip valdyti tradicines tekstilės technologijas, kad jos taptų šiuolaikinio meno – efektingo ir žaismingo, gilaus ir filosofuojančio – kūrimo priemone. Šioje parodoje eksponuojami studenčių (Ernestos Dikinytės, Astos Puidokaitės, Editos Tamulaitytės, Victorijos Berezniovos, Giedrės Antanavičienės) darbai stebina išradingumu ir netikėtu požiūriu į tekstilės galimybes. Požiūris gerokai kitoks, negu dėstytojų. Abi stovyklas jungiantis dalykas yra aukštai išsikelta kokybės kartelė.

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedroje dirba žinomos ir tituluotos Lietuvos menininkės – profesorė Laima Oržekauskienė, docentės Monika Žaltauskaitė-Grašienė, Loreta Švaikauskienė, Lina Jonikė, Jūratė Petruškevičienė, lektorė Giedrė Kriaučionytė. Tai labai skirtingo kūrybinio braižo asmenybės. Visų jų parodas Kauno, Vilniaus, Rygos, Berlyno, Bonos, Dortmundo, Tokijo parodų salėse lydi susižavėjimas, o kūrybiniai darbai apibūdinami kaip įkvepiantis, kerintis, fantastiškas menas.

PARODOS DALYVIAI:

Laima Oržekauskienė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė, Loreta Švaikauskienė, Lina Jonikė, Jūratė Petruškevičienė, Giedrė Kriaučionytė, Ernesta Dikinytė, Asta Puidokaitė, Edita Tamulaitytė, Victorija Berezniova, Giedrė Antanavičienė.


Kristina Čivilytė | Medžių metafizika

2019 kovo 28 – gegužės 28

Kristinos Čivilytės parodoje „Medžių metafizika“ siekiama pažvelgti, gilintis į medžių prasmę, atskleisti medžio ir žmogaus ryšį ir perteikti jį vaizdu, atkreipti dėmesį į gamtos naikinimo problemas, civilizacijos ir gamtos sąveikas, egzistencinius klausimus, aiškintis, gilintis į gamtos, medžių svarbą, sugrįžti prie šaknų, gyvybės ratoMedis suvokiamas kaip kūrybos inspiracija ir kūrybinė erdvė, atskleidžiamas biocentrinis požiūris į pasaulį. Senajame baltų pasaulyje, kur vyravo biocentrinis požiūris į aplinką, o žmogus suvokiamas kaip gamtos dalis, o ne valdovas, medžiai buvo ne vien gamtos objektai, kaip jie siaurai suprantami šiuolaikiniame pasaulyje, bet tarpininkai, vartai į amžinybę. Pasaulio medis sudaro ašį, aplink kurią suformuotas kosmosas ir visas pasaulis.

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto, tapybos magistrantūros studentė Kristina Čivilytė  tyrinėja medžių temą, biocentrinį požiūrį. Nuo 2013 dalyvauja parodinėje veikloje,  kūrybą pristato grupinėse ir personalinėse parodose, Kaune ir kituose miestuose. 2018 m. lapkritį Kristina Čivilytė dalyvavo tarptautiniame menininkų simpoziume Pilanyje, Indijoje, 2019 m. kovą – jungtinėje parodoje Atėnuose, Graikijoje.

Click here for English version


VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros studentų kūrinių paroda

Parodos dalyviai: Ieva Bartuškaitė (BA II k.), Lukas Marciulevičius (BA IV k.), Romanas Togobickij (BA IV k.), Samanta Augutė (MA I k.)

Kolektyvinė vaizduotė: sistemos perdirbinys

2019 vasario 28 – kovo 28

Parodos dalyviai: Akvilina Šimkevičiūtė, Donara Manukian, Edvinas Klimas, Sonata Riepšaitė, Laura Slavinskaitė, Kristina Jatautaitė, Rolanas Stankūnas, Lukas Marciulevičius, Vytenis Mikulevičius, Samanta Augutė.

Archeologiniai sapnai: menas ir status quo

2019 vasario 28 – kovo 28

Parodos dalyviai: Rasa Deveikytė, Ligija Krištaponytė, Medeinė Revuckaitė, Indrė Mikašauskaitė, Samanta Augutė, Rolanas Stankūnas, Aira Urbanavičiūtė, Gerda Malinauskaitė, Daiva Tankevičienė, Sandra Kvilytė, Linas Jurčiukonis, Milan Prokeš.

Begin typing your search term above and press enter to search. Press ESC to cancel.

Back To Top