Esamos parodos

Saulė Šaltytė | „Virpėjimas”

Baigiamasis darbas „Virpėjimas“ yra apie žmogaus metafizinį gyvenimo suvokimą, intuiciją, pajautimą apie gyvybės, gamtos paslaptingumą. Kūryboje nagrinėju šį magiškumo pajautimą kasdienybėje, mano suvokimu, virpesius. Šį metafiziškumą matau gamtos reiškiniuose, tokiuose kaip vėjyje, vandenyje, augime, mirtyje, cikluose, kitime, judesyje, gyvų būtybių simbiozėje, santykiuose. Žmogus, augalas, gyvūnas, akmuo, žemė turi tam tikrą švytėjimą, vibraciją. Tai tarsi bendravimas tarpusavyje be žodžių, be minčių, nusistatymų, nuomonių, patikimų ar nepatikimų, be kritikos, pagyrimų. Kūrybos darbais tyrinėju kiekvienos būtybės unikalius virpėjimus. Kūriniai yra tarsi vibracijos, kurias sukuria spalva, forma, medžiaga, judesys, garsas. Nors jie kyla iš mano vidinių būsenų, nesiekiu išreikšti savęs, veikiau žiūrovas per kūrinius gilinasi į save patį, kuria ir nagrinėja. Mano kūryba yra apie tai, kas mus šioje žemėje jungia, apie nuolatinį kitimą, susiliejimus ir atsiskyrimą. Darbai kilo iš supratimo, jog mes visi esame stipriai susiję vieni su kitais, kiekvienas veiksmas, mintis, organizmas yra svarbūs ir įtakingi pasauliui. Jaučiu pagarbą ir meilę laukinei gamtai, kaip ir daugybė žmonių, esu susirūpinusi neigiamu žmogaus veiklos poveikiu žemei, klimato kaita. Tikuosi, jog kūrinių ciklas „Virpėjimas“, nagrinėdamas metafiziškus, bet kartu ir kasdieniškus, kiekvienam prieinamus dalykus, žiūrovui primins apie svarbų laukinės gamtos ir žmogaus ryšį, harmoningą būvimą kartu ir pusiausvyros atradimą tarp žmogaus ir laukinės gamtos poreikių. Šie darbai yra priminimas šiuolaikiniam žmogui apie magiškumą, trancendentiškumą kiekviename organizme, gyvybės virpėjimą, apie milžinišką, glaudų tinklą, jungiantį visas gyvas būtybes.

Daina Maslauskaitė | „Aš – Mes – Pasaulis”

Projekto aiškinamasis raštas

Medeinė Revuckaitė | „Tikriausiai”

Praktinio darbo pavadinimas „Tikriausiai“ siejasi su santykiu tarp tiesos ir melo bei realybės ir fikcijos. Tai ieškojimas to, kas tikra ir noras niekada to nesurasti. Kuriu galimą vaizdą, vaizdo kombinaciją arba galimybę. Galima sakyti klausiu “Ar skrydis į Mėnulį įvyko iš mano kiemo?” arba kuriu mano įsivaizduojamą ir dar nepatirtą realybės versiją.Galimi atsakymai: tikriausiai/ tikrų tikriausiai/ tikriausiai ne.

Samanta Augutė | „Kasdienybės tikrovė”

VDA Kauno fakulteto tapybos magistrantė Samanta Augutė apie šią parodą: baigiamųjų magistrantūros darbų cikle sukurtos kompozicijos siejasi su kasdienių įvykių verpetu ir jame aplankančiais minčių srautais. Potėpius, karpinius ir kitus kompozicinius elementus dėlioju pagal vidinius intuityvius ritmus, būsenas ir žmogiškus išgyvenimus. Bandydama „žongliruoti“ tapybos ir buities detalėmis, kuriu žaidimą, kurį žaidžiu savo darbuose. Kasdienybės tema yra itin gausiai plėtojama šiuolaikiniame meniniame kontekste, todėl pagrindinis iššūkis – atrasti autentišką individualią raišką, kuri atskleistų asmeninį santykį su kasdieniu gyvenimu.

Kristina Čivilytė | „Bičių korys ir biocentrizmas“

VDA Kauno fakulteto tapybos magistrantės Kristinos Čivilytės parodoje “Bičių korys ir biocentrizmas” keliamos mintys apie gamtą, jos įvairovę, sistemas, ryšius, gamtos poveikį žmogaus jausenai ir jo vaizduotei. Vaizduojama tobulos mikrovisuomenės – bičių sistemos aplinka. Iš dalelių sukuriamas korio vaizdas, kuriame yra visas gyvenimas. Kartais vaizduojamas korys, kuriame ropoja bitės. Atskleidžiama galimybė išgyventi sistemoje, nuolatinis judėjimas, ciklai, ritmai. Vienos sistemos įtakoja kitas, yra susijusios, kuria ir yra kuriančios, sąveikaujančios. Pavyzdžiui, bičių bendruomenė gyvena pagal sistemišką, griežtą struktūrą, turi aiškų funkcijų pasidalinimą. Bičių šeima priklausoma ir nuo kitų sistemų – medžių, augalų, oro švaros ir t.t., jautriai reaguoja į pokyčius ir gali lengvai išnykti, pažeidus būtinąsias ekosistemas. Jeigu išnyktų bitės, medžių ir žmonijos išgyvenimui kiltų grėsmė. Įvairios ekosistemos, medžių sąveikos, grybų tinklai, simbiotiniai tinklai, įvairių gamtos formų bendradarbiavimas, – visa tai rodo, kad įvairios rūšys, organizmai susiję tarpusavyje, yra didesnio biotinio tinklo dalis. Nėra griežtų ribų tarp gyvūnų ir augalų, gyvosios ir negyvosios gamtos. Tai, kad mes esame sistemos dalis, ir kad mūsų aplinka taip pat sudaryta iš dalelių, įkvepia kurti paveikslus ir objektus. Taip pat gvildenamos globalinės problemos dėl gamtos išsekimo, kuris lemia poreikį pereiti prie biocentrinio požiūrio į aplinką ir pasaulį. Ar vartotojiškoje visuomenėje, esant tokio masto aplinkos užterštumui, Žemės kaip planetos naikinimui ir eikvojimui, nevertėtų grįžti prie gamtinio, biocentrinio požiūrio į pasaulį? Kur žmogus suvokiamas kaip gamtos dalis, o ne valdovas. Koks gamtos ir žmogaus, visuomenės, civilizacijos santykis?

Kristina Čivilytė tyrinėja biocentrinį požiūrį, gamtos, medžių temą. Nuo 2013 dalyvauja parodinėje veikloje, kūrybą pristato grupinėse ir personalinėse parodose. 2018 m. lapkritį Kristina Čivilytė dalyvavo tarptautiniame menininkų simpoziume Pilanyje, Indijoje, 2019 m. kovą – jungtinėje parodoje Atėnuose, Graikijoje.

Click here for English version

Virtualioje VDA Kauno fakulteto tapybos katedros galerijoje „PA” paroda veikia nuo gegužės 4 d.

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedros dėstytojų ir studentų paroda „Tekstilė ir mes“

Šią parodą pristato Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedra. Didžioji parodos intriga yra tai, kad ekspoziciją sudaro duetai – rodomi dėstytojų, tituluotų Lietuvos menininkių kūriniai ir jų studenčių baigiamieji darbai. Paroda pasakoja apie tai, kuo gyvena, kaip bendradarbiauja kelių skirtingų kartų menininkės, siejamos vienos mokyklos tradicijų ir visoms bendros meno kūrimo idėjos.
Parodoje eksponuojama šiuolaikinė tekstilė – tai meno objektai, sukurti naudojant tradicines ir naujas tekstilės technologijas, įgavę įvairias formas. Parodoje atsiskleidžia dėstytojo ir studento, Meistro ir mokinio bendradarbiavimo aspektai. Meno studijos – sudėtingas procesas, jame mažai taisyklių, bet daug apmąstymų, intuityvių ieškojimų ir asmeninių studento, būsimojo menininko, pasirinkimų. Dėstytojo uždavinys labai sudėtingas: ne tiek reikalauti, kiek įsijausti, komentuoti, ir, svarbiausia, rodyti pavyzdį sava kūryba.

Pirmuosiuose bakalauro studijų kursuose Tekstilės meno ir medijos programos studentės įsisavina tradicinius audimo, dažymo, siuvinėjimo būdus. Aukštesniuose kursuose keliamas uždavinys taip valdyti tradicines tekstilės technologijas, kad jos taptų šiuolaikinio meno – efektingo ir žaismingo, gilaus ir filosofuojančio – kūrimo priemone. Šioje parodoje eksponuojami studenčių (Ernestos Dikinytės, Astos Puidokaitės, Editos Tamulaitytės, Victorijos Berezniovos, Giedrės Antanavičienės) darbai stebina išradingumu ir netikėtu požiūriu į tekstilės galimybes. Požiūris gerokai kitoks, negu dėstytojų. Abi stovyklas jungiantis dalykas yra aukštai išsikelta kokybės kartelė.

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedroje dirba žinomos ir tituluotos Lietuvos menininkės – profesorė Laima Oržekauskienė, docentės Monika Žaltauskaitė-Grašienė, Loreta Švaikauskienė, Lina Jonikė, Jūratė Petruškevičienė, lektorė Giedrė Kriaučionytė. Tai labai skirtingo kūrybinio braižo asmenybės. Visų jų parodas Kauno, Vilniaus, Rygos, Berlyno, Bonos, Dortmundo, Tokijo parodų salėse lydi susižavėjimas, o kūrybiniai darbai apibūdinami kaip įkvepiantis, kerintis, fantastiškas menas.

PARODOS DALYVIAI:

Laima Oržekauskienė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė, Loreta Švaikauskienė, Lina Jonikė, Jūratė Petruškevičienė, Giedrė Kriaučionytė, Ernesta Dikinytė, Asta Puidokaitė, Edita Tamulaitytė, Victorija Berezniova, Giedrė Antanavičienė.

Virtualioje VDA Kauno fakulteto tapybos katedros galerijoje „PA” paroda veikia nuo kovo 31 d.

Paroda „Jauna Kauno tapyba’20“

„Jauna Kauno tapyba’20“ yra ketvirtoji, apžvalginė VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros absolventų ir dar tebestudijuojančiųjų jaunųjų tapytojų paroda. 2020-jų metų paroda sumanyta taip, kad būtų galima patirti realią ir virtualią erdves. Paroda „Jauna Kauno tapyba’20“ yra sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji veiks VDA galerijoje „Akademija” (Pilies g. 44, Vilnius). Ekspozicijoje žiūrovui pristatomi jaunųjų tapytojų kūriniai įprastu būdu, eksponuojant realioje erdvėje su visu kūrinio fiziniu, apčiuopiamu kūnu. Galerijos erdvėje pateikiama ir antroji dalis – virtuali tapybos galerija „PA. Žiūrovui suteikiama galimybė iš realios erdvės pereiti į virtualią erdvę, kurioje jis taip pat galės žvalgytis po ekspozicines sales, vaikščioti, stebėdamas eksponuojamus kūrinius.

VDA galerijoje „Akademija” (Pilies g. 44, Vilnius) vasario 11 – 29 d. Parodos atidarymas: vasario 11 d., antradienį, 17 val.

Virtualioje VDA Kauno fakulteto tapybos katedros galerijoje „PA” paroda veikia nuo vasario 11 d.

PARODOS DALYVIAI:

Lukas Marciulevičius, Sandra Kvilytė, Indrė Mikašauskaitė, Romanas Togobickij, Akvilina Šimkevičiūtė, Medeinė Revuckaitė, Vytenis Mikulevičius, Kristina Čivilytė, Sonata Riepšaitė, Ligija Krištaponytė, Jūratė Jakštienė, Samanta Augutė, Shengfeng Li, Rūta Paleckaitytė, Adelė Urbanavičiūtė.

Begin typing your search term above and press enter to search. Press ESC to cancel.

Back To Top