Baigiamasis darbas „Virpėjimas“ yra apie žmogaus metafizinį gyvenimo suvokimą, intuiciją, pajautimą apie gyvybės, gamtos paslaptingumą. Kūryboje nagrinėju šį magiškumo pajautimą kasdienybėje, mano suvokimu, virpesius. Šį metafiziškumą matau gamtos reiškiniuose, tokiuose kaip vėjyje, vandenyje, augime, mirtyje, cikluose, kitime, judesyje, gyvų būtybių simbiozėje, santykiuose. Žmogus, augalas, gyvūnas, akmuo, žemė turi tam tikrą švytėjimą, vibraciją. Tai tarsi bendravimas tarpusavyje be žodžių, be minčių, nusistatymų, nuomonių, patikimų ar nepatikimų, be kritikos, pagyrimų. Kūrybos darbais tyrinėju kiekvienos būtybės unikalius virpėjimus. Kūriniai yra tarsi vibracijos, kurias sukuria spalva, forma, medžiaga, judesys, garsas. Nors jie kyla iš mano vidinių būsenų, nesiekiu išreikšti savęs, veikiau žiūrovas per kūrinius gilinasi į save patį, kuria ir nagrinėja. Mano kūryba yra apie tai, kas mus šioje žemėje jungia, apie nuolatinį kitimą, susiliejimus ir atsiskyrimą. Darbai kilo iš supratimo, jog mes visi esame stipriai susiję vieni su kitais, kiekvienas veiksmas, mintis, organizmas yra svarbūs ir įtakingi pasauliui. Jaučiu pagarbą ir meilę laukinei gamtai, kaip ir daugybė žmonių, esu susirūpinusi neigiamu žmogaus veiklos poveikiu žemei, klimato kaita. Tikuosi, jog kūrinių ciklas „Virpėjimas“, nagrinėdamas metafiziškus, bet kartu ir kasdieniškus, kiekvienam prieinamus dalykus, žiūrovui primins apie svarbų laukinės gamtos ir žmogaus ryšį, harmoningą būvimą kartu ir pusiausvyros atradimą tarp žmogaus ir laukinės gamtos poreikių. Šie darbai yra priminimas šiuolaikiniam žmogui apie magiškumą, trancendentiškumą kiekviename organizme, gyvybės virpėjimą, apie milžinišką, glaudų tinklą, jungiantį visas gyvas būtybes.
